2025 m. vasarą Kardokų bendruomenėje vyko tarptautiniai Erasmus+ jaunimo mainai “Forest to Fork: Developing Food Resilience Through Connection”, subūrę 29 dalyvius iš Lietuvos, Estijos, Vokietijos ir Ispanijos. Dešimties dienų programa kvietė per holistines praktikas pažinti mišką ir drauge pasodinti pirmąjį miško sodą apylinkėse.
Projekto dalyviai dirbtuvių metu tyrinėjo vietos ekosistemas, mokėsi dirvožemio regeneracijos, augalų sąveikų, bei permakultūros principų, o projekto pabaigoje pasodino 76 vaismedžius ir vaiskrūmius, kurie derliumi džiugins ir ateities kartas.
Kas yra miško sodas?
Miško sodas – tai daugiamečių augalų, daugiapakopė maistinių ir naudingųjų augalų ekosistema, imituojanti natūralų mišką. Terminą “miško sodas” sukūrė britų sodininkas Robertas Hartas devintąjame dešimtmetyje, tačiau šio sodininkystės metodo šaknys siekia archainius laikus.
Miško sodo struktūrą sudaro medžiai, krūmai, vijokliai, žoliniai augalai, svogūniniai ir šaknavaisiai bei dirvožemį dengianti augmenija. Mišrių daugiamečių želdinių sinergija prisideda prie biologinės įvairovės kūrimo, stabdo dirvožemio eroziją, bei mažina sodo priežiūros sąnaudas.
Skirtingi augalai palaiko vienas kitą ir padeda vienas kitam augti, taip sukurdami mikroklimatą, kuris padeda ištverti karščio banga, įveikti kenkėjus ir reguliuoti dirvožemio drėgmę.
Patyriminė neformaliojo ugdymo programa
Prieš sodindami gamtos ritmais paremtą sodą, projekto dalyviai intensyviai ruošėsi ir įvairiais pjūviais studijavo mišką. Viena programos diena buvo skirta jausmui. Dalyviai leidosi į miško maudynes nepaprasto grožio Kazlų Rūdos miškuose, tam kad pažintų mišką per pojūtį.
Svarbia programos dalimi tapo ir išgyvenimo žygis nepaprasto grožio Kazlų rūdos apylinkėse. Dalyviai nužingsniavo apie 15 km ir tyrinėjo Raudonplynio kraštovaizdžio draustinį.
Besidalinant istorijomis apie šiuose miškuose už laisvę kovojusius partizanus, dalyviai brido per apipelkėjusius upelius, rinko ir mokėsi atpažinti valgomuosius grybus, o ant aukščiausio Kazlų Rūdos savivaldybės taško – Gairiakalnio viršūnės – stiprino bendrystę ant laužo virdami žygeivišką troškinį.
Kardokų bendruomenės pirmininkas, kuris puosėlėja egzotinių medžių medelyną Kardokų kaime, vedė daiginimo dirbtuves, kurių metu pasidalino savo ilgamete patirtimi ir žiniomis kaip iš sėklos užauginti medį.
Prieš sodindami miško sodą Kardokų apylinkėse, dalyviai taip pat vyko į edukacinę išvyką į Melki kaimą. Ten apžiūrėjo 10 metų senumo miško sodą, pasodintą pagal permakultūros principus, kurį puoselėja Melkio kaimo senbūvis Nerijus.
Jis mielai pasidalino su mainų dalyviais savo ilgamete patirtimi kuriant natūralų, gamtos ritmus atkartojantį sodą daugiau nei 5 ha plote. Be ekologinių žinių gilinimo, projektas skyrė dėmesį holistinėms praktikoms ir bendruomenės kūrimui.
Jaunimas rytus pradėdavo su jogos ir meditacijos pamokomis, kurias vedė Kardokų bendruomenės nariai. Dalyviai taip pat turėjo progą artimiau susipažinti su lietuviška kultūra drauge su bendruomene dainuodami tradicines sutartines, bei dalyvaudami pirties ritualuose.
